grūstuvys

grūstuvỹs sm. (3^a) Trš, Kv, (3^b) End 1. piesta: Kur grūdžia miežius gruciai su krušekliu, bus grūstuvỹs J. Grūstuvỹs atsto[ja] malūną Kv. Grūdau grūdau kanapius, net grūstuvỹs parsprogo Trš. Tokiame grūstuvė̃[je] gal visą gorčių kanapių sugrūsti Krkl. Stambią druską grūstuvė̃[je] grūda Up. Padirbo dailų grū́stuvį Pln. Supilk kanapius į grū́stuvį, paimk piestą ir sugrūsk, turėsiam kanapinės druskos Vkš. Iš grū́stuvio išsemk spirginę Yl. Neprakrušk grū̃stuvio taip grūsdamas Šll. ^ Stova kaip grūstuvỹs Žr. Tu kaip grūstuvỹs ritys (nerangiai eini) Vgr. 2. BŽ365 grūdeklis, krušeklis: Grucę grūdo grū́stuviu Rs. 3. prk. stambus, nerangus žmogus: Tavo vyras baisus grūstuvỹs Šv.